Užsienis

Per naujausią išpuolį prieš Vokietijos politikus užpuolikas krepšiu trenkė į galvą buvusiai Berlyno merei, trečiadienį pranešė policija.  Antradienio popietę bibliotekoje įtariamasis iš nugaros prisėlino prie Franziskos Giffey, trenkė jai į galvą ir kaklą, ir pabėgo, sakoma policijos pranešime.  F. Giffey, dabar einanti Berlyno žemės ekonomikos ministrės pareigas ir priklausanti kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijai (SDP), dėl lengvų sužalojimų gydoma ligoninėje.

Rusijos laikinai okupuotame Rytų Ukrainos Luhanske esanti naftos saugykla smarkiai nukentėjo per gaisrą, kuris, pasak rusų primestų pareigūnų, kilo dėl Ukrainos smūgio, trečiadienį pranešė ukrainiečių karinės administracijos vadovas Artemas Lysohoras.

Praėjęs balandis buvo šilčiausias pasaulyje nuo stebėjimų pradžios. Be to, tai buvo pirmas balandis, kai globali vidutinė temperatūra viršijo 15 laipsnių, rodo ES klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ duomenys.

Estija trečiadienį iškvietė Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį dėl GPS trikdžių, kurie, pasak NATO narės, yra Rusijos „hibridinė veikla“, sutrikdžiusi civilinį oro eismą. Estija, Latvija bei Lietuva praėjusį mėnesį perspėjo, kad Rusijos plačiai skleidžiami GPS trikdžiai didina aviacijos incidentų grėsmę. „Šiandien iškvietėme (Rusijos) reikalų patikėtinį dėl GPS trikdžių skleidimo, kuris yra taisyklių pažeidimas.

Ukrainos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo projektą, kuris leidžia siųsti kalinius į frontą. Deputatė Olena Žuliak feisbuke pranešė, kad parlamentarai Kyjive antruoju svarstymu 279 balsais pritarė projektui. Jis leidžia mainais į amnestiją kaliniams tarnauti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose fronte. O. Žuliak duomenimis, tais bus daroma tik savanoriškumo pagrindu.

Stambulo (Turkija) oro uoste avariniu būdu nusileido „Boeing 767“ lėktuvas – skrydžio metu buvo pranešta, apie sugedusią važiuoklę. Nusileidus „FedEx“ krovininiam lėktuvui, pasirodė, kad neišsiskleidė jo priekiniai ratai, todėl orlaivio nosis rėžėsi į asfaltą ir sustojo, kol prie jo atvyko avarinės tarnybos automobiliai. Lėktuvas skrido iš Paryžiaus Šarlio de Golio oro uosto į Stambulą.

Europos Sąjungos valstybės narės trečiadienį pasiekė principinį susitarimą dėl plano, pagal kurį iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautas pelnas būtų panaudotas Ukrainai apginkluoti, pranešė pareigūnai. „Šie pinigai bus skirti Ukrainos atstatymui ir karinei gynybai Rusijos agresijos sąlygomis“, – po ES ambasadorių susitikimo paskelbė blokui rotacijos tvarka pirmininkaujanti Belgija.

Ukrainos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo projektą, kuris leidžia siųsti kalinius į frontą. Deputatė Olena Žuliak feisbuke pranešė, kad parlamentarai Kyjive antruoju svarstymu 279 balsais pritarė projektui. Jis leidžia mainais į amnestiją kaliniams tarnauti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose fronte. O. Žuliak duomenimis, tais bus daroma tik savanoriškumo pagrindu.

Rusijos kariuomenė fronto linijose epizodiškai naudoja kare uždraustus cheminius ginklus, tikėdamasi pralaužti Ukrainos gynybą. Jei pasaulis į tai griežtai ir ryžtingai nesureaguos, Rusija pereis prie platesnio tokių ginklų naudojimo, pareiškė JAV analitinio centro „Atlantic Council“ direktoriaus pavaduotoja Europoje Emma Nix.

Daugelis Didžiosios Britanijos oro uostų, tarp jų ir Londono Heathrow (Hitrou), gegužės 7-ąją susidūrė su sudėtingu iššūkiu – neveikė visa automatinių pasienio patikros vartelių sistema. Didžiosios Britanijos oro uostuose sutrikus automatinių pasienio patikros vartelių sistemos veiklai keleiviai net kelias valandas buvo įkalinti laukimo salėje.

Jungtinėje Karalystėje vyko didžiulis chaosas, dėl sugedusių oro uostų elektroninių vartų sistemų. Socialinių tinklų nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje matyti ilgos eilės prie pasų nuskaitymo vartų keliuose oro uostuose per naktį. Keleiviai taip pat pranešė, kad nusileidę lėktuvai buvo sulaikyti, o kiti teigė, kad dėl vėlavimo jie nespėjo į traukinius. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad visoje Jungtinėje Karalystėje kilęs chaosas dėl elektroninių vartų oro uostuose buvo išspręstas.

Rusijos sostinę Maskvą gegužės 8-ąją užgriuvo šlapdriba su gūsingu vėju. Pranešama, kad vėjas varto medžius, o „pavasarį teko atšaukti“ dėl netikėtai pasirodžiusio gausaus sniego, kuris nepasitrauks ir rytoj vyksiančio karinio parado metu. Šiuo metu Rusijos sostinėje oro temperatūra siekia vos +3  laipsnius. Vietos sinoptikai pažymi, kad tai yra šiems metų laikams anomalus gamtos reiškinys, atšilimas žadamas tik mėnesio vidury.

Lenkų vyriausybės ministrai ir aukščiausio rango saugumo pareigūnai trečiadienį Varšuvoje aptarė šnipinėjimo grėsmes iš Rusijos ir Baltarusijos, pranešė Lenkijos radijas. Posėdyje dalyvavo vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis, gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir už saugumo tarnybas atsakingas ministras Tomaszas Siemoniakas.

Lenkų pasieniečiai trečiadienį paskelbė, kad sulaikė rusų dezertyrą, neteisėtai perėjusį iš Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritorijos į Lenkiją.  Rusijos ambasada Varšuvoje teigė, kad ji apie tai nebuvo informuota, ir išreiškė abejonių dėl informacijos tikslumo.  „Sulaikėme rusų dezertyrą.

Lietuvai nuo gegužės vidurio pradedant pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui (ET MK), užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas sako, kad šalies vadovavimo metu daugiausia dėmesio ketinama skirti Rusijos užpultai Ukrainai. „Pirmininkaujanti valstybė užtikrina organizacijos veiklos tęstinumą ir, aišku, formuluoja savo prioritetus. – Vyriausybės pasitarime sakė viceministras. – Pirma, visokeriopa parama Ukrainai, kuri kovoja prieš Rusijos agresiją.

Vakarykštės Vladimiro Putino inauguracijos Maskvoje metu garbės sargyba paleido salvę šūvių iš patrankų. Patrankos buvo atsuktos tiesiai į medžiais apsodintą alėją, o vaizdo įraše matyti, kaip į šalis lekia sprogdinamų medžių dalys. Inauguracija vyko, kaip ir visuomet, Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose, o paskelbus V. Putiną einančiu pareigas, Kremliaus kieme buvo paleista salvė šūvių iš patrankų. Pirmieji į lūžtančius medžius dėmesį atkreipė rusų televizijos RBK darbuotojai.

Rusija trečiadienį pareiškė negalinti tirti beveik prieš metus įvykusios naujienų agentūros AFP žurnalisto Armano Soldino žūties nuo raketų ugnies Rytų Ukrainoje aplinkybių. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas AFP nurodė, kad šalis negali atlikti jokio tyrimo dėl 2023 metų gegužės 9 dieną žuvusio 32 metų prancūzų reporterio. A. Soldinas žuvo, kai AFP komanda buvo apšaudyta raketomis „Grad“. Tuo metu kartu su ukrainiečių pajėgomis ji buvo netoli Bachmuto.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis jau sužlugdė „daugiau nei tuziną“ pasikėsinimų jį nužudyti. Paaiškėjo, kad prezidentas vėl vos išvengė mirties. Ukrainos kontržvalgybos tyrėjai antradienį pranešė, kad išardė Rusijos sąmokslą nužudyti prezidentą kartu su kitais aukštais politiniais ir kariniais veikėjais.

Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ pranešė, kad kovo pabaigoje Europos Sąjungoje laikinosios apsaugos statusas buvo suteiktas maždaug 4,2 mln. iš Ukrainos pabėgusių žmonių. Daugiausiai laikinosios apsaugos gavėjų yra trijose šalyse: 1,2 mln. Vokietijoje (tai sudaro 30,4 proc. viso ES skaičiaus), 957 200 Lenkijoje (22,6 proc.) ir 385 tūkst. Čekijoje (9,1 proc.