Rusija

Rusijos vidaus reikalų ministerija įtraukė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į ieškomų asmenų sąrašą, rašo UNIAN. Tokia informacija atsirado duomenų bazėje, pranešė rusų propagandos agentūra „RIA-Novosti“. Pažymima, kad Volodymyras Zelenskis, gimęs 1978-01-25 Kryvyj Rihe, ieškomas pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso straipsnį. Nenurodoma, pagal kokį straipsnį V. Zelenskis buvo paskelbtas ieškomu.

Vladimiro Putino pajėgos pasiekė naujų laimėjimų bent trijose Ukrainos rytinio fronto vietose, įskaitant pirmą kartą per kelis mėnesius pasiektą pažangą šiaurinėje Charkivo srityje. Toks Kremliaus proveržis tik dar kartą kartą pabrėžė, kad Ukrainai reikia šaudmenų ir ginklų iš Jungtinių Valstijų ir kitų sąjungininkių. Portalo CNN teigimu, Rusijos taktiniai pasiekimai dabar atspindi naują mūšio lauko tempą nuo vasario, kai krito pramoninis Avdijivkos miestas.

Rusijos laikinai okupuoto Luhansko ligoninėse gimdyvėms grasinama, kad iš jų bus atimti naujagimiai, jei nei vienas iš tėvų nesugebės įrodyti esąs Rusijos piliečiu, tokiais veiksmais pažeidžiant Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį 2 straipsnio d dalį, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.

Per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainos dronai skverbėsi vis giliau į Rusijos teritoriją, smogdami į Sankt Peterburgo naftos perdirbimo gamyklą, esančią toli nuo sienos, o pastaruoju metu – į bepiločių orlaivių surinkimo gamyklą Tatarstano respublikoje.  Šios atakos vis labiau kenkia Rusijos dyzelino ir benzino gamybai, o Kyjivas tikisi, kad tai turės įtakos Kremliaus piniginei ir sumažins degalų prieinamumą Rusijos karo mašinai, rašoma „The Moscow Times“ apžvalgoje.

Rusijos pajėgos prieš Ukrainą naudoja cheminius ginklus, kurie buvo sukurti Pirmojo pasaulinio karo metais, sako Ukrainos karo ekspertas Ivanas Kirichevskis.  Apie tai skelbia Ukrainos leidinys UNIAN.  Rusija naudoja cheminius ginklus Pasak I. Kirichevskio, Rusija Ukrainoje ir toliau naudoja cheminus ginklus tam, kad parodytų savo žiaurumą.

Artėjant pseudorinkimuose išrinkto Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Aleksejus Getmanas sako, kad ši data būtų ideali Krymo tilto sunaikinimui.  Apie tai rašo Ukrainos leidinys UNIAN.  Pasak eksperto, toks veiksmas V. Putinui svarbią dieną galėtų turėti stiprų politinį ir karinį poveikį. V. Putino inauguracija numatyta gegužės 7 dieną.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos sąjungininkai, pristatydami naujus pagalbos paketus, pareiškė, kad ginklų pristatymas į karo niokojamą šalį yra prioritetas. Tačiau yra logistinių kliūčių, ir Ukraina negali prarasti dar daugiau laiko.  Apie tai rašo siuntinys „The New York Times“. Praėjusį sekmadienį, kai Rusija darė spaudimą Ukrainos pajėgoms fronte, Ukraina gavo karinės pagalbos siuntą.

Belgorodo srityje (Rusija) sprogo degalinė, Rusijos valdžia apkaltino Ukrainos droną–kamikadzę. Įvykio metu sprogo degalinės dujų saugykla, kilo gaisras. Vienintelė degalinėje buvusi darbuotoja nenukentėjo. Rusijos Ščebekino mieste (Belgorodo sritis) dronas-kamikadzė atakavo degalinės teritoriją, gegužės 3-ąją paskelbė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Jis pranešė, kad sprogimo metu degalinėje buvo viena jos darbuotoja, kuri nenukentėjo.

Penktadienį Kremlius griežtai kritikavo naujus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarus, kai jis pakartojo, kad neatmetama galimybė pasiųsti karius į Ukrainą.

Du Rusijos kariai buvo suimti įtarus, jog praėjusią savaitę Maskvos okupuotoje pietinės Ukrainos Chersono srities dalyje, vykdė žudynės, būdami neblaivūs, skelbia naujienų portalas „The Moscow Times“. 34 metų Aleksandras Osipovas ir 36 metų Aleksandras Kaigorodcevas buvo sulaikyti po to, kai gretimuose Podo-Kalynivkos ir Abrykosivkos kaimuose buvo rasti keli negyvi žmonės, ketvirtadienį pranešė nepriklausomas „Telegram“ naujienų kanalas „Astra“, remdamasis anoniminiais šaltiniais.

Rusijos saugumo tarnyba (FSB) skelbiasi likvidavusi „planavusį surengti teroro išpuolius Gynybos ministerijos objektuose, pagalbos rusų kariams centrui ir degalų terminale Leningrado srityje Ukrainos karinės žvalgybos agentą“. Taip pat tvirtinama, kad „agentas“ tariamai į Rusijos teritoriją atvyko iš Lietuvos 2024-ųjų kovą.

Vokietija penktadienį apkaltino Maskvos finansuojamus įsilaužėlius dėl kibernetinės atakos prieš Socialdemokratų partijos (SPD) narius ir perspėjo dėl pasekmių.  Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nurodė, kad neseniai buvo baigtas federalinės vyriausybės tyrimas dėl praėjusiais metais įvykdyto išpuolio prieš SPD.

Karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jaučia „paranojišką baimę“, kad Vakarai ketina apriboti Rusijos Federacijos galią pasaulyje, todėl jis nusprendė išleisti istoriškai rekordines sumas militarizacijai.

Gegužės 2 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Tulos srities gubernatoriumi Aleksejumi Diuminu, susijusiu su „Wagner“. Tai rodo, kad V. Putinas galbūt siekia sumažinti Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu galias, subalansuoti jį prieš konkurentus ir nubausti už Kremliaus karinių tikslų nevykdymą.  Tokias išvadas naujausioje savo ataskaitoje daro JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Rusijos valstybinei energetikos milžinui „Gazprom“ praėję metai buvo nuostolingi – neigiamas rezultatas užfiksuotas pirmąkart per beveik ketvirtį amžiaus, o jį lėmė prasidėjus Ukrainos invazijai smarkiai sumažėjusios prekybos su Europa apimtys. „Gazprom“ ketvirtadienį paskelbė 2023 m. patyrusi grynąjį 629 mlrd. rublių (maždaug 6,9 mlrd. JAV dolerių) nuostolį, kuris prasilenkė su analitikų prognozėmis.

NATO ketvirtadienį pasmerkė tai, ką pavadino kenkėjiška Rusijos veikla savo teritorijoje, ir pareiškė, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę Aljanso saugumui. Šie incidentai yra dalis intensyvėjančios veiklos kampanijos, kurią Rusija vykdo visoje euroatlantinėje erdvėje, o NATO sąjungininkės „reiškia gilų susirūpinimą dėl Rusijos hibridinių veiksmų, kurie kelia grėsmę sąjungininkų saugumui“, sakoma NATO pareiškime.

Pasak dviejų neįvardytų JAV kariuomenės pareigūnų, kalbėjusių su „Associated Press“, JAV iš Ukrainos mūšio laukų patraukia savo pagrindinius tankus „Abrams“ po to, kai paaiškėjo, kad šios platformos nesugeba susidoroti su Rusijos bepiločių lėktuvų keliama grėsme. Penki iš 31 amerikietiško tanko „Abrams“, išsiųsto į Ukrainą nuo 2023 m. sausio, jau buvo prarasti dėl Rusijos veiksmų.

Maskvos rytiniame rajone kilo stiprus gaisras administraciniame pastate. Apie tai praneša propagandinis Rusijos leidinys „Riadovka“.  Skelbiama, kad dega trijų aukštų pastatas, o gaisro plotas siekia 2,5 tūkst. kvadratinių metrų.  Įgriuvo stogas Kaip praneša „Riadovka“, pastate gali būti žmonių. Kol kas nėra aišku, kodėl kilo gaisras, įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka praneša, kad Rusijos laikinai okupuotame Berdianske nugriaudėjo sprogimai.  P. Andriuščenka praneša, kad Ukrainos pajėgos galėjo smogti į Berdianske esančios gamyklos teritoriją, kurioje yra įsikūrę okupantai.  Ukrainos pajėgos kol kas oficialiai nepranešė apie smūgį. P. Andriuščenka teigia, kad sprogimas nugriaudėjo ir Mariupolyje, tačiau daugiau detalių kol kas nepateikiama.